- ingartas
- ×iñgartas (l. ryngort < vok. Ringgurt) sm. (1) 1. diržas (plg. angartas, ringartas): Tėvas, nustvėręs ingartą, norėjo mušti Jonuką Bd. Suveržė iñgartą, kad arklys nepaeina Švn. Iñgartas silpnas – gali ienos nenulaikyti Gd. 2. Varn šunies apinasris, kad neįkąstų.
Dictionary of the Lithuanian Language.
